Jo eisena ir laikysena ﷺ

Jo garbinga eisena ﷺ

Hindas ibn Abi Hala, tebūnie Alachas juo patenkintas, apibūdindamas jo eiseną ﷺ, pasakė: „Kai jis judėdavo, judėdavo tvirtai, žengdavo pasviręs į priekį, eidavo ramiai, greitai, o eidamas atrodydavo, tarsi leistųsi nuo nuokalnės, o kai atsisukdavo, atsisukdavo visu kūnu.“ Ali, tebūnie Alachas juo patenkintas, pasakė: „Kai jis eidavo, jis svirduliuodavo į priekį, tarsi leistųsi nuo nuokalnės.“ Abu Huraira, tebūnie Alachas juo patenkintas, pasakė: „Niekada nemačiau nieko, kas eitų greičiau už Alacho Pasiuntinį ﷺ, atrodė, tarsi žemė jam susitrauktų, o mes stengdavomės iš visų jėgų, bet jam tai nerūpėdavo.“ – Perdavė at-Tirmidzi „aš-Šamail“.

• Tarsi leistųsi nuo nuokalnės – pasitikinčio, stipraus ir garbingo žmogaus eisena.
• Žengdavo pasviręs į priekį – šiek tiek pasviręs į priekį su pasitikėjimu ir orumu.
• Greita eisena – plačiais ir greitais žingsniais.
• Eidavo ramiai – ramiai ir oriai, be arogancijos.
• Žemė jam susitraukdavo – tai pasakė Abu Huraira, tebūnie Alachas juo patenkintas, at-Tirmidzi.
• Kai atsisukdavo, atsisukdavo visu kūnu – ne tik veidu, bet ir visu kūnu.

Jo laikysena sėdint ir stovint ﷺ

Kai jis ﷺ sėdėdavo savo susirinkime, dažniausiai sėdėdavo sukryžiavęs kojas, o kartais apsikabindavo rankomis kelius. Kai jis sėdėdavo su savo bendražygiais, jo nebuvo galima atskirti nuo jų; todėl nepažįstamasis jo neatpažindavo, kol nepaklausdavo. Kai jis atsikeldavo iš susirinkimo, sakydavo: „Šlovė Tau, o Alachai, ir Tau tebūnie šlovė. Liudiju, kad nėra kito dievo, išskyrus Tave. Aš prašau Tavo atleidimo ir atgailauju Tau.“ Jis retai kada buvo matomas sėdintis ištiesęs kojas.

• Dažniausiai sėdėdavo sukryžiavęs kojas – o kartais apsikabindavo rankomis kelius.
• Jo susirinkime jo nebuvo galima atskirti nuo bendražygių – todėl nepažįstamasis jo neatpažindavo.
• Atsikeldamas iš susirinkimo sakydavo: „Šlovė Tau, o Alachai, ir Tau tebūnie šlovė.“
• Jis atsigręždavo į savo pašnekovą visu kūnu – neleisdamas jam jaustis apleistam.