Tikėjimas angelais

Musulmonas tiki angelais kaip Dievo kūriniais, kuriuos Jis pasirinko absoliučiam paklusnumui ir nuolatiniam šlovinimui. Jie yra šviesos būtybės, nematomos žmonėms savo pirminiu pavidalu, tačiau Allahas suteikė jiems gebėjimą prireikus įgyti materialias formas, kaip nutiko jiems lankantis pas pranašus. Jų funkcijos įvairios: vykdyti Allaho įsakymus, nešti apreiškimą, tvarkyti Visatos reikalus, registruoti tarnų darbus, saugoti ir stiprinti tikinčiuosius.

Kalbant apie džinus, jie yra kiti kūriniai, kuriuos Allahas sukūrė iš ugnies, ir jie yra atsakingi bei bus atsiskaityti lygiai taip pat kaip žmonės. Jie skirstomi į gerus tikinčiuosius ir nepaklusnius maištininkus. Mes jų nematome jų pirminiu pavidalu, tačiau jie mato mus, o tai paaiškina skirtumus suvokiant jų egzistavimą. Jie nežino paslėptų dalykų (al-ghaib), o jų gyvenimas paklūsta Allaho dėsniams Visatoje, ir jie negali padaryti žalos ar suteikti naudos be Jo leidimo.

Šėtonai (aš-šajatin) yra netikintys džinai, kuriems vadovauja Iblis, siekiant priešiškumo žmonėms ir vedant juos į klystkelius. Jų galia apsiriboja šnabždesiais (waswasa) ir blogio pagražinimu, ir jie neturi prievartinės valdžios prieš tarnus. Tikintysis, kuris tvirtai laikosi Allaho atminimo ir paklūsta Jo įsakymams, yra apsaugotas nuo jų klastų, o tas, kuris seka savo geismais ir pamiršta savo Viešpatį, patenka į jų spąstus.

Tikėjimo angelais ir džinais doktrina bei įsitikinimas šio neregimojo pasaulio egzistavimu sustiprina Allaho didybę tikinčiojo širdyje. Kai žmogus žino, kad angelai stebi jo veiksmus ir užrašo jo žodžius, tai skatina jį būti sąmoningam Allaho atžvilgiu slapta ir viešai, ir ieškoti prieglobsčio nuo šėtono šnabždesių, o tai stiprina moralinį aspektą ir skatina paklusnumą bei vengimą nuodėmių, tikintis Allaho atlygio ir gailestingumo.

يؤمن المسلم بالملائكة كخلق من خلق الله، اصطفاهم للطاعة المطلقة والتسبيح الدائم. هم كائنات نورانية غير مرئية للبشر في هيئتها الأصلية، لكن الله منحهم القدرة على التشكل بأشكال مادية عند الحاجة، كما حدث في زيارتهم للأنبياء. وظيفتهم تتنوع بين تنفيذ أوامر الله، وحمل الوحي، وتدبير شؤون الكون، وتسجيل أعمال العباد، وحماية المؤمنين وتثبيتهم.

أما الجن، فهم خلق آخر أوجده الله من نار، وهم مكلفون ومحاسبون تماماً كالبشر، ينقسمون إلى مؤمنين صالحين وعصاة متمردين. نحن لا نراهم في صورتهم الأصلية، لكنهم يروننا، مما يفسر التفاوت في إدراك وجودهم. وهم لا يعلمون الغيب، وحياتهم تخضع لسنن الله في الكون، ولا يملكون ضراً ولا نفعاً إلا بإذنه تعالى.

الشياطين هم كفار الجن، يقودهم إبليس في معاداة البشر وسلوك طريق الإغواء. إن قدرتهم تقتصر على الوسوسة وتزيين الشر، ولا يملكون سلطاناً قسرياً على العباد. فالمؤمن الذي يتمسك بذكر الله ويستقيم على أمره، يكون في حصن من مكائدهم، بينما يسقط في حبائلهم من يتبع هواه ويغفل عن ربه.

تثمر عقيدة الإيمان بالملائكة والجن واليقين بوجود هذا العالم الغيبي تعظيماً لله في قلب المؤمن. حين يعلم الإنسان أن هناك ملائكة ترقب أفعاله وتكتب أقواله، يدفعه ذلك إلى مراقبة الله في سره وعلنه، والاستعاذة من وساوس الشيطان، مما يقوي الجانب الأخلاقي ويدفع نحو الطاعة وتجنب المعاصي رجاءً في ثواب الله ورحمته.