Tikėjimas pasiuntiniais

Žmonėms reikia pasiuntinių, nes jie yra žmonės, tokie patys kaip tie, pas kuriuos jie buvo siųsti; jie gimsta, miršta, valgo ir vaikšto turguose. Senovės tautos stebėjosi, kad buvo siunčiami žmonės, tačiau Allahas paaiškino, kad pasiuntinys turi būti iš tos pačios žmonių rūšies, kad jie galėtų juo sekti. Pasiuntiniuose nėra nieko dieviško, jie yra garbingi tarnai, kuriuos Allahas pasirinko per apreiškimą.

Pasiuntinių neklystamumas yra tvirtas, kai kalbama apie Šariato perdavimą; kai jie perduoda nuo Allaho, jie nekalba iš savo norų. Tačiau pasaulietiniuose reikaluose ir asmeniniuose sprendimuose, kuriems nebuvo apreiškimo, gali pasitaikyti klaidų, bet Allahas jų tam nepritaria, o parodo jiems teisingą kelią, kaip nutiko akliojo istorijoje ir Badro mūšio belaisvių istorijoje, patvirtinant, kad dangaus apreiškimas yra teisingas matas.

Mahometas ﷺ yra pranašų antspaudas (paskutinis pranašas), ir jo žinia yra visuotinė visiems žmonėms, tinkama kiekvienam laikui ir vietai. Šariatas atėjo su dideliu lankstumu, nustatydamas galutinius tekstus tikėjimui ir garbinimui, kurie negali būti keičiami, tuo tarpu paliko plačią erdvę administraciniams ir politiniams reikalams, kad musulmonai galėtų dėti pastangas siekdami bendros gerovės, su sąlyga, kad bus laikomasi bendrųjų Islamo taisyklių.

Mahometo ﷺ asmenybė pati savaime yra stebuklas; jo nuoširdumas, patikimumas, nuolankumas tarp savo palydovų ir asketiškas gyvenimas – visa tai yra jo didybės įrodymai. Jis buvo tobulas žmogus, tačiau Allahas jį išskyrė pranašyste ir paruošė jį ypatingu būdu, todėl jis buvo unikalus pavyzdys žmonijos istorijoje, ir Allahas nesukūrė Adomo vaikų tarpe nieko panašaus į jį ﷺ.

يحتاج الناس إلى الرسل لأنهم بشرٌ من جنس من أُرسلوا إليهم، يولدون ويموتون ويأكلون ويمشون في الأسواق. وقد عجبت الأمم قديماً من إرسال بشر، لكن الله بين أن الرسول يجب أن يكون من جنس قومه ليتأسوا به. فليس في الرسل شيء من الألوهية، بل هم عباد مكرمون اصطفاهم الله بالوحي.

عصمة الرسل ثابتة فيما يتعلق بتبليغ الشريعة؛ فإذا بلغوا عن الله فهم لا ينطقون عن الهوى. أما في الأمور الدنيوية والاجتهادات الشخصية التي لم ينزل فيها وحي، فقد يقع الخطأ، ولكن الله لا يقرهم عليه بل يبين لهم الصواب، كما حدث في قصة الأعمى وقصة أسرى بدر، تأكيداً لأن وحي السماء هو الميزان القويم.

محمد ﷺ هو خاتم الأنبياء، ورسالته عامة للناس كافة وصالحة لكل زمان ومكان. لقد جاءت الشريعة بمرونة عظيمة، حيث وضعت نصوصاً قطعية للعقائد والعبادات لا تقبل التغيير، بينما تركت مساحة واسعة في المعاملات الإدارية والسياسية ليجتهد فيها المسلمون بما يحقق المصلحة العامة، شريطة الالتزام بقواعد الإسلام العامة.

تتسم شخصية محمد ﷺ بكونها معجزة في حد ذاتها؛ فصدقه وأمانته وتواضعه بين أصحابه وحياته الزاهدة كلها دلائل على عظمته. لقد كان بشراً كاملاً، لكن الله اختصه بالرسالة وأعده إعداداً خاصاً، فكان نموذجاً فريداً في تاريخ البشرية، ولم يخلق الله في طراز أبناء آدم مثله ﷺ.