Šventasis Koranas

Šventasis Koranas yra Visagalio Dievo žodis, apreiškimas Jo pranašui Mahometui ﷺ, ir yra musulmonų konstitucija, jų įrodymas ir jų vadovavimo šaltinis. Jis buvo apreikštas arabų kalba per dvidešimt trejus metus, ir jo tekstas yra visiškai išsaugotas įsiminusiųjų širdyse ir tarp Korano knygų viršelių visuose žemės kampeliuose.

Šventasis Koranas yra amžinasis pranašo Mahometo ﷺ stebuklas, ir tai yra Dievo žodis, kuriuo Jis metė iššūkį žmonėms ir džinams sukurti ką nors panašaus, tačiau jie nesugebėjo, ir šis iššūkis tebegalioja. Ir jo stebuklingumo šaltinis nėra tik vienas aspektas, pavyzdžiui, retorika ar pranešimai apie nematomus dalykus, bet tai yra visapusiškas stebuklas jo struktūroje, įstatymuose ir jame esančiose mokslinėse užuominose, kurias supranta tik kruopštus tyrinėtojas kiekviename amžiuje.

Koranas nebuvo sukurtas žmogaus. Kaip neraštingas žmogus, užaugęs dykumos aplinkoje, izoliuotoje nuo civilizacijos centrų ir tautų filosofijų, galėjo sukurti knygą, kurioje yra aukščiausi įstatymai ir giliausios tiesos? Istorijos genijai gali kurti savo menuose, tačiau jų pasiekimai turi ribas, o Koranas išlieka neišsenkančiu šaltiniu, kuriame kiekvienas mokslininkas ir rašytojas randa tai, kas atitinka jo specializaciją, ir įrodymą, kad tai yra apreiškimas iš Išmintingojo, Viską žinančiojo.

Musulmonai tiki Dievo apreikštomis knygomis, tokiomis kaip Abraomo ir Mozės ritiniai, Dovydo psalmės ir Jėzaus Evangelija, tebūnie jiems ramybė, tačiau Koranas yra viršesnis už tas knygas; nes tai, kas su juo sutampa, yra nekintama tiesa, o tai, kas jam prieštarauja, yra iškraipyta. Mes gerbiame visus pranašus ir vertiname jų žinutes, tačiau mes sekame Šventuoju Koranu, nes jis yra svarstyklės, kuriomis sveriame žinias ir kuriomis laikomės Dievo kelio.

القرآن الكريم هو كلام الله تعالى المنزَّل على نبيه محمد ﷺ، وهو دستور المسلمين وحجتهم ومصدر هدايتهم. نزل بالعربية على مدى ثلاثة وعشرين عامًا، ويُحفظ نصّه كاملًا في صدور الحفاظ وبين دفتي المصاحف في كل بقاع الأرض.

القرآن الكريم هو المعجزة الخالدة للنبي محمد ﷺ، وهو كلام الله الذي تحدى به الإنس والجن أن يأتوا بمثله فعجزوا، ولا يزال التحدي قائماً. ومصدر إعجازه ليس جانباً واحداً كالبلاغة أو الإخبار بالمغيبات فحسب، بل هو إعجاز كلي في نظمه وتشريعه وما يحويه من إشارات علمية لا يدركها إلا الدارس المتفحص في كل عصر.

لم يكن القرآن من تأليف بشر، فكيف يتسنى لرجل أمي نشأ في بيئة صحراوية منعزلة عن مراكز الحضارة وفلسفات الأمم أن يأتي بكتاب يحوي أرقى التشريعات وأعمق الحقائق؟ إن العباقرة في التاريخ قد يبدعون في فنونهم، لكن سبقهم له حدود، بينما القرآن يظل معيناً لا ينضب، يجد فيه كل عالم وأديب ما يوافق تخصصه ودليلاً على أنه تنزيل من حكيم خبير.

يؤمن المسلمون بكتب الله المنزلة، كصحف إبراهيم وموسى، وزبور داود، وإنجيل عيسى عليهم السلام، ولكن القرآن هو المهيمن على تلك الكتب؛ فما وافقه منها فهو الحق الثابت، وما خالفه فهو مما دخله التحريف. نحن نحترم جميع الأنبياء ونقدر رسالاتهم، لكننا نتبع القرآن الكريم بصفته الميزان الذي نزن به الأخبار ونستقيم به على منهج الله.